- paliaukis
- paliáukis sm. (1) K, paliaũkis (2) K, paliaukỹs (3b) KII336, Kv, pãliaukis (1) 1. Lex52, CI1030, CII898, R218 žr. pagurklis 2: Gerai valgyt gauni, kad tokį paliáukį išauginai Srv. Toks nusipenėjęs, paliáukis nudribęs ant krūtinės Lkv. Toks nusipenėjęs buvo, su paliáukiu didžiausiu Sdb. Nutuko paliáukis, ir ponu dedas Jrb. Nieko nedirba, šikuledus ėda – kur ana nediktės, paliáukius neaugins! Krš. Žiūrėkit tik, kai tik išrinkom viršaičiu, tuojaus dvigubą paliáukį užsiaugino! Srv. Nusipenėjo, ir atkrito kaip kiaulei paliáukis Krš. Kokie tau tie žandai riebi, paliaukỹs nudribęs! Trk. Įsipenėjęs kaip bulius, paliaukỹs po smakro pasikabinęs Skdv. Padribęs paliaukỹs J. Koks tu riebus pasidarei. Veizėk, koks tavo pãliaukis ištįsęs! Skd. Advokatams žmonys pãliaukius įtaisė Vn. Dabar nebeišblyškusi, kliena Magdelė, bet su geru paliaukiu, drūkta bobelė Žem. Ji baisiai stora, jos paliaukis jau antras auga I.Simon. Nupenėta kiaulė turi didelį paliáukį Akm. 2. CII898, R žr. pagurklis 3: Karvės paliáukis net susikvoldavęs Krkl. Ta gera karvė su tokiu dideliu paliáukiu Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.